Mokslinės grupės vadovė prof. Rūta Navakauskienė, dr., vyriausioji mokslo darbuotoja Mokslinės grupės nariai Jūratė Savickienė, dr., mokslo darbuotoja Gražina Treigytė, dr., mokslo darbuotoja Veronika Viktorija Borutinskaitė, dr., mokslo darbuotoja Sandra Baronaitė, doktorantė Monika Glemžaitė, doktorantė Aida Virkšaitė, doktorantė Giedrė Vištartaitė, doktorantė Daiva Andriūnienė, vyr. laborantė

iš kairės: prof. R. Navakauskienė, D. Andriūnienė, dr. J. Savickienė, dr. G. Treigytė, dr. V.V. Borutinskaitė, dokt. G. Vištartaitė, dokt. S. Baronaitė

Grupės tyrimų tematika

 

Mūsų grupės mokslinių tyrimų tikslas yra diferenciacinės terapijos galimybių tyrimai, apimantys vėžinių ląstelių dauginimosi, diferenciacijos ir programuotos ląstelių mirties (apoptozės) naujus molekulinius mechanizmus. Ląstelių proliferacijos, diferenciacijos ir apoptozės kontrolės mechanizmų išaiškinimui naudojame žmogaus leukeminių ląstelių linijas (HL-60, NB4, THP, K562, U937 ir kt.) ir kitas žmogaus vėžinių ląstelių linijas (HeLa ir kt.). Leukeminių ląstelių diferenciacija gali būti indukuojama įvairiais cheminiais agentais. Tiriame įvairių cheminių agentų (histonų deacetilazių inhibitorių, diferenciacijos induktorių, nukleozidų analogų ir kt.) bei jų kombinacijų panaudojimo galimybes diferenciacinės terapijos tikslais. Globali proteominė analizė, kurią plačiai naudojame moksliniuose tyrimuose leidžia įvertinti baltymų raiškos ir jų modifikacijų kitimus sveikose ir vėžinėse ląstelėse.

Tikslai
 

• Ištirti naujų HDAC inhibitorių poveikius bei svarbą žmogaus vėžinių ląstelių proliferacijai, diferenciacijai bei apoptozei.

• nustatyti chromatino remodeliavimo bei histonų acetilinimo ir kitų modifikacijų svarbą ląstelių proliferacijos bei differenciacijos procesuose.

• identifikuoti baltymus, esančius aktyvaus chromatino vietose.

• atlikti naujai sintezuojamų ir/ar modifikuojamų (fosforilinimas, acetilinimas) citoplazmos ir branduolio baltymų identifikavimą mieloidinių ląstelių diferenciacijos metu;

• įvertinti baltymų raiškos ir jų modifikacijų kitimus normaliose ir vėžinėse kraujo ląstelėse;

• nustatyti baltymų raišką bei jų sąryšos su specifinėmis DNR sekomis pokyčius;

• įvertinti baltymų vietą ląstelėje.

Metodai
 

• Baltymų subląstelinis frakcionavimas;

• Transkripcijos faktorių sąryšos su genų promotorinėmis sekomis analizė (EMSA);

• Chromatino imunoprecipitacijos metodas (ChIP);

• Globali proteominė analizė apimanti baltymų skirtymą SDS/PAGE ir 2DE sistemose ir analizė masių spektrometriniu būdu (MALDI-TOF MS, ESI-MS/MS);

• Genų nutildymas (siRNA);

• Baltymų vizualizavimas ląstelėje (fluorescentinė ir konfokalinė mikroskopijos).