LBD istorija
LBD istorinė apžvalga
Lietuvos biochemikų draugija (LBD) - tai mokslinė draugija, vienijanti Lietuvos biochemijos, molekulinės biologijos mokslininkus, specialistus bei studentus. LBD buvo įsteigta 1960 m. Vilniuje. Nuo 1960 m. iki 1989 m. LBD veikė kaip Sąjunginės biochemikų draugijos (SBD) skyrius, su teise vadintis „Lietuvos biochemikų draugija – Lietuvos skyrius“. 1989 m. spalio 19 d. LBD tapo savarankiška organizacija.
SBD buvo įsteigta 1958 m. prie Sovietų Sąjungos mokslų akademijos. SBD jungė ir kontroliavo 15-oje sovietinių respublikų esančių biochemikų draugijų veiklą. Skyrių draugijos veikė pagal SBD įstatus. Skyriai VBD centro tarybai pateikdavo kasmetinę mokslinės-organizacinės veiklos ataskaitą, ateinančių metų veiklos planus ir 43% LBD nario mokesčio.
SBD priklausė Tarptautinei biochemikų sąjungai (IUB) ir Europos biochemikų federacijos organizacijai (FEBS). LBD su šiomis organizacijomis negalėjo turėti oficialių tiesioginių ryšių. SBD vadovavo centro taryba, kas 5-eri metai renkama visuotiniame suvažiavime. Į centro tarybą buvo įtraukiami ir biochemikų draugijų skyrių pirmininkai.
Dalyvavimai tarptautiniuose moksliniuose renginiuose vykdavo tik SBD centro tarybos nutarimu. Centro tarybai vadovavo prezidentas. Jais buvo: A.Oparinas (1958–1964), A. Paladinas (1964–1969), S.Severinas (1969–1989), nuo 1989 m. – V. Skulačevas.
Pagal įstatus Biochemikų draugijos uždaviniai buvo: biochemijos mokslo plėtotė, jos laimėjimų propagavimas rengiant susirinkimus, konferencijas, suvažiavimus, kongresus. LBD Lietuvos skyriaus steigiamasis susirinkimas įvyko 1960 10 26 Vilniuje, Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino 3). Draugijos steigėjas ir pirmasis pirmininkas - akad. prof. Vladas Lašas; jis draugijai vadovavo iki mirties (1966 01 02). Kiti draugijos pirmininkai buvo: prof. Petras Bluzmanas (1966 01 18–1970 02 13), prof. Sofija Kanopkaitė (1970 02 13–1992 01 08; 1994 12 28 – 2000 10 27), prof. Antanas Jasaitis (1992 01 08–1994 12 28), prof. Juozas Kulys (2000 10 27 - 2004 06 19), prof. Vida Mildažienė (2004 06 19 - 2008-06-22), prof. Rimantas Daugelavičius (2008-06-22 - 2014-06-20). Už didelius nuopelnus LBD veikloje prof. Sofijos Kanopkaitei suteiktas (nuo 2000 10 27) LBD garbės pirmininko vardas.
LBD iždininkais buvo: Alfonsas Gabrėnas (1960–1968), Ieva Savickaitė (1968–1988), Irena Vitėnienė (1988–1994), Rūta Navakauskienė (1994–1996), Larisa Chaustova (1996 – 2004), Artūras Kašauskas (2004 - 2014).
LBD sekretoriais buvo Sofija Kanopkaitė (1960–1970), Arūnas Gineitis (1970–1973), Adomas Vagonis (1973-2000), Rolandas Meškys (2000 - 2008), Vida Mildažienė (2008-2014).
LBD būstinė nuo jos įsteigimo dienos iki 1967 m. buvo Vilniuje, Botanikos instituto, o nuo 1967 m. – Biochemijos instituto patalpose.
Draugijos veiklą organizavo valdyba: buvo sudaromi metų veiklos planai ir aptariami atliktų darbų rezultatai, tvirtinami LBD visuotinio susirinkimo. Apie veiklos rezultatus draugijos pirmininkas atsiskaitydavo metiniame LBD narių susirinkime ir periodiškai ataskaitiniame susirinkime. Kartu būdavo perrenkama draugijos valdyba ir jos pirmininkas. Nuo 1960 LBD valdyba perrinkta 17 kartų: 1960, 1966, 1970, 1973, 1977, 1979, 1983, 1988, 1992, 1994, 2000, 2004, 2006, 2008, 2010, 2012 ir 2014 metais. Į ją buvo renkami aktyvūs biochemikai.
LBD įsteigimas
Įsteigti LBD paskatino akad. V. Lašui SBD atsiųstas raštas. 1946–1961 m. V. Lašas buvo LMA Gamtos mokslų skyriaus akademikas sekretorius, vėliau – šio skyriaus biuro narys. Rašte buvo siūloma Lietuvoje įkurti sąjunginės biochemikų draugijos Lietuvos skyrių. Kartu buvo pakviesta dalyvauti su pranešimais penktajame tarptautiniame biochemikų kongrese, kuris įvyko 1961 08 10 – 16 Maskvoje.
Į steigiamąjį Lietuvos biochemikų draugijos susirinkimą 1960 m. spalio 26 d. atvyko 24 dalyviai. LBD steigiamojo susirinkimo metu buvo aptarti ne vien draugijos steigimo, bet ir biochemijos specialistų rengimo, biochemijos mokslo centro kūrimo Lietuvoje klausimai. Nutarta, kad biochemijos specialistams rengti Lietuvoje racionaliausia būtų steigti Biochemijos katedrą Vilniaus universitete.
1961 01 26 d. LMA prezidento J. Matulio, VU rektoriaus Jono Kubiliaus ir V. Lašo parašais patvirtintas raštas įteiktas Lietuvos plano komisijos pirmininkui ir Aukštojo ir specialiojo vidurinio mokymo komiteto pirmininkui. Jame buvo prašoma leisti įsteigti biochemijos specialybę prie VU chemijos fakulteto ir nuo 1961/62 mokslo metų kasmet priimti po 10–15 studentų. Ir nuo 1962 m. Vilniaus universitete pradėta rengti biochemikus. Po šešerių metų (1966 08 04) sąjunginio Ministrų Tarybos Mokslo ir technikos komiteto nutarimu leista LMA sistemoje įsteigti Biochemijos institutą. Jis pradėjo veikti 1967 01 01. Pirmoji (1967–1985) instituto direktorė – prof. Liuda Rasteikienė taip pat buvo LBD narė.
1989 m. LBD atsiskyrė nuo SBD. Savarankiškos LBD įstatai buvo apsvarstyti ir priimti 1989-10-19 visuotiniame draugijos narių susirinkime. Dauguma narių balsavo, kad LBD veiktų prie Lietuvos mokslų akademijos. 1989 11 23 įstatai buvo Lietuvos Ministrų Taryboje patvirtinti ir įregistruoti, o 1996 11 06 teisingumo ministro įsakymu Nr. 491-V perregistruoti.
Iki 1991 m. LBD iš SBD reguliariai gaudavo planus apie renginius SSRS ir kitose šalyse. 1992 01 13–19 Sankt Peterburge įvyko paskutinis, 6-asis Sąjunginis biochemikų suvažiavimas. Į suvažiavimą, taip pat į SBD Centrinės tarybos posėdį buvo kviečiamas Lietuvos delegatas (A. Vagonis). Šiame posėdyje nutarta SBD reorganizuoti į Nepriklausomų suverenių valstybių draugiją, o vėliau į Rusijos biochemikų draugiją (prezidentas V. Skulačiovas).
1988 12 23 įvykęs 4-asis LBD suvažiavimas nutarė užmegzti tiesioginius draugijos ryšius su Europos biochemikų draugijų federacija (FEBS) bei Tarptautine biochemikų sąjunga (IUB) ir siekti narystės. 1990 02 15 LBD pateikė pareiškimą FEBS vadovybei dėl narystės. 1991 08 04 įvyko 31-asis FEBS Tarybos posėdis, kurio dienotvarkėje vienas iš klausimų buvo LBD priėmimas į FEBS. Balsavus 20-čiai balsų už, o 4 prieš, LBD tapo FEBS nare.
LBD veiklos apžvalga
LBD, siekdama plėtoti biochemijos mokslą Lietuvoje, organizuodavo bendrus narių susirinkimus. Jų tikslas buvo:
susipažinti su aktualiomis Lietuvoje biocheminėmis problemomis; vienyti narius bendriems uždaviniams spręsti;
biochemijos moksle neatsilikti nuo tarptautinio mokslo lygio, dalyvauti mokslo renginiuose, referuoti apie naujoves narių susirinkimuose;
bendradarbiauti su kaimyninių valstybių biochemikais, organizuoti bendrus renginius.
Pirmajame LBD gyvavimo dešimtmetyje susirinkimuose vyravo vietinių mokslininkų pranešimai. Vėlesniais dešimtmečiais padažnėjo žymesnių užsienio ar sąjunginių mokslo centrų mokslininkų pranešimai. Per 40 LBD gyvavimo metų buvo išklausyta ir aptarta 210 LBD narių ir 72 kviestinių mokslininkų pranešimų.
LBD valdybos narys prof. A. Jasaitis 1976–1980 m. Biochemijos institute suorganizavo seminarų molekulinės biologijos ir genetikos temomis ciklą. Pagrindinis tikslas buvo įsigilinti į problemas, gvildenamas atskiruose moksliniuose kolektyvuose Lietuvoje ir pasaulyje. Per tuos metus įvyko 67 susirinkimai.
1975 m. Respublikinės jaunųjų gamtininkų stoties (dabar Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro) pedagogės Elvyros Kilikevičienės ir Biochemijos instituto mokslinio sekretoriaus (LBD valdybos nario) Gedimino Bražėno iniciatyva įsteigtas jaunųjų biochemikų būrelis, kuris 1978 m. išaugo į Neakivaizdinę jaunųjų biochemikų mokyklą, veikiančią iki šiol. Šioje mokykloje mokosi 11–12 klasių moksleiviai, kurie domisi biochemijos, biotechnologijos, molekulinės biologijos ir genetikos dalykais. Mokyklos veikloje gali dalyvauti moksleiviai iš visos Lietuvos. Biochemijos ir kitų mokslo institutų bei Vilniaus universiteto mokslininkai jiems skaito paskaitas, vadovauja pratyboms ir individualiems moksliniams darbams. Mokykloje rengiamos sesijos, vyksta seminarai, moksleiviai skaito pranešimus apie savo mokslinius tyrimus. Kasmet Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras rengia nacionalinius jaunųjų mokslininkų (moksleivių) gamtininkų konkursus, kuriuose Neakivaizdinės jaunųjų biochemikų mokyklos auklėtiniai labai aktyviai dalyvauja. Neakivaizdinės jaunųjų biochemikų mokyklos veiklą remia Lietuvos jaunųjų gamtininkų centras, Biochemijos institutas.
Per LBD gyvavimo metus Lietuvos biochemikai su pranešimais dalyvavo 41 renginyje. Tarprespublikinės konferencijos buvo pradėtos organizuoti jau 1960-aisiais, dar prieš susikuriant LBD. Lietuvos biochemikai palaikė gerus santykius su Latvijos ir Estijos biochemikais. 1960 m. Tartu mieste įvykusioje I-oje Pabaltijo respublikų konferencijoje atskirame posėdyje (Lietuvai atstovavo D. Mikalauskaitė ir S. Kanopkaitė) buvo nutarta periodiškai organizuoti tokio pobūdžio konferencijas, priimti visateisiais partneriais ir Baltarusijos biochemikus. Į šias konferencijas buvo nutarta kviesti ir Sankt Peterburgo mokslininkus. Per 40 metų įvyko 7 konferencijos. Paskutinė Septintoji Baltijos šalių konferencija įvyko Kaune 1990 09 25 – 28. Organizacinio komiteto sprendimu Baltarusijos biochemikai į šią konferenciją nebuvo kviečiami.
Sąjunginių biochemikų draugijų suvažiavimai respublikinių draugijų nariams buvo naudingi pažintine prasme – buvo galimybė susipažinti su mokslinėmis kryptimis, vykdomomis sąjunginėse respublikose, metodiniu tų darbų lygiu, užmegzti asmeninius mokslinius kontaktus.Per 40 metų buvo suorganizuota penki suvažiavimai. Pirmasis suvažiavimas įvyko 1964 m. Suvažiavimas vyko Sankt Peterburge. Iš Lietuvos jame dalyvavo 12 biochemikų, tarp jų LBD tuometinis pirmininkas prof. V. Lašas. Delegatų skaičius buvo ribojamas: 1 delegatas nuo 10 narių. 1964 m. LBD buvo 39 nariai. Delegatai turėjo teisę balsuoti renkant VBD centrinę tarybą. Antrasis VBD suvažiavimas vyko Taškente 1969 m. Jame dalyvavo 62 LBD nariai. Trečiasis VBD suvažiavimas vyko 1974 m. Rygoje, ketvirtasis – 1979 m. Sankt Peterburge ir paskutinysis – 1986 m. Kijeve.
LBD viena iš svarbių mokslo veiklos krypčių buvo suvažiavimų ir konferencijų organizavimas. Suvažiavimų pagrindinis tikslas buvo suvokti istorinės Lietuvos biochemijos mokslo ištakas, dabarties padėtį ir šio mokslo ateities perspektyvas. Per 45 metų įvyko 10 LBD suvažiavimų-konferencijų.
LBD valdybos nariai – V. Mildažienė, J. Kadziauskas ir A. Toleikis 2005 m. vasario 21-23 dd. dalyvavo tarptautinėje konferencijoje Maskvoje, skirtoje žymaus Rusijos MA akademiko, prof. V. P. Skulačiovo 70-mečio jubiliejui pažymėti. LBD vardu jie įteikė jubiliatui, Rusijos biochemikų draugijos pirmininkui, M.K. Čiurlionio albumą, taip pat pranešė apie tai, kad jam suteikiamas Vilniaus Universiteto garbės daktaras. Šios regalijos oficialios ceremonijos metu V.P.Skulačiovui buvo suteiktos 2005 gegužės 16 d. Vilniuje. Garbingas svečias gegužės 17 d. Vilniaus universiteto Gamtos fakultete skaitė paskaitą “Aging, a mitochondria mediated atavistic programme. Can it be switched off?”
2005-05-06 buvo surengtas FEBS Ambasadorės Marjos Makarow (Helsinkio universitetas) vizitas. Vizito tikslas buvo sudaryti galimybę pabendrauti su ambasadore ir sužinoti daugiau apie FEBS veiklas. Susitikimas įvyko VU, Vilniuje. Prof. Marja Makarow atvyko kartu su vyru prof. Leevi Kariainen. Prof. M. Makarow skaitė paskaitą "Exit of proteins from the endoplasmic reticulum in yeast", prof. Leevi Kaariainen "The RNA replication complex of alphaviruses". Taip pat prof. Marja Makarow pateikė pranešimą "Activities and funding instruments of FEBS". LBD pirmininkė prof. Vida Mildažienė supažindino svečius su LBD asociacija ir jos veikla “Lithuanian biochemical society: history, members, activities, perspectives”. Svečius priėmė VU rektorius prof. B. Juodka. Taip pat lankytasi Biochemijos institute, su kurio mokslininkais buvo aptarta dabartinė biochemijos mokslo tyrimų padėtis Lietuvoje. Prof. M. Makarow primygtinai siūlė teikti paraiškas FEBS Advanced Courses programai. Tokius mokymo kursus rengti verta, nes tai proga skleisti savo patirtį, mokyti ir mokytis, užmegzti naudingus mokslinius ryšius, garsinti Lietuvos mokslą.
Nuo 2004 m. LBD atstovauja Lietuvą FEBSo suvažiavimuose: 2004 m. Varšuvoje, 2005 m. Budapešte. LBD turi balso teisę sprendžiant svarbiausius FEBS klausimus – rinkimus į komitetus, konferencijų planavimą, sprendimus del strateginių ir taktinių kitimų.